Blogas

2009 metų vabzdys - gegužvabalis

nature — Wed, 15 Apr 2009 09:47:20 -0500

2009-taisiais Lietuvos Entomologų draugija metų vabzdžiu skelbia vabalų (Coleoptera) būrio atstovą gegužvabalį. Šiai genčiai priskiriamos keturios Lietuvoje retos vabalų rūšys.

Gegužvabaliai taip pavadinti ne atsitiktinai. Vabalai aptinkami vėlyvą pavasarį, ankstyvą vasarą, dažniausiai gegužės mėnesį. Stambių ir tingių vabalų derėtų ieškoti saulės įkaitintose pamiškėse, miško aikštelėse, sausuose pušynuose, pievose. Šie sunkiasvoriai neskraido, nes neturi sparnų. Jie lėtai ir išdidžiai ropoja žeme.Šie vabalai parazituoja bites. Jų lervos nuo augalų prisikabina prie atskrendančių bičių ir nukeliavusios į bičių lizdus ten minta medumi. Beje, gegužvabaliai iš kojų sąnarių išskiria gintarinės spalvos, tirštą ir nemalonaus kvapo skystį, kuris prisotintas stipraus nuodo – kantaridino. Juo vabalai ginasi nuo užpuolikų.Tad jei pamatysite šį vabalą - nelieskite jo plikomis rankomis.

Daugiau apie gegužvabalių vystymąsi skaitykite entomologų puslapyje. Ten rasite ir informaciją, kaip atpažinti atskiras rūšis, bei anketą, kurią reiks užpildyti radus šį vabalą gamtoje.

Metų vabzdys - tarkšlys

nature — Mon, 12 May 2008 14:23:43 -0500

Lietuvos Entomologų draugija 2008-aisiais Metų Vabzdžiu paskelbė tiesiasparnių būrio atstovą - tarkšlį. Šių lengvai atpažįstamų vabzdžių Lietuvoje gyvena 3 arba 4 rūšys.

Šios akcijos tikslas - atsakyti į klausimus:

- kur Lietuvoje gyvena tarkšliai?
- kurie iš jų gausūs, o kurie reti?
- ar Lietuvoje dar gyvena margasis tarkšlys?

Tarkšliai aptinkami tik sausose smėlingose ar akmenuotose buveinėse. Jie nyksta dėl tinkamų buveinių nykimo - apsodinimo mišku, natūralios sukcesijos ir ekologinių trikdžių, suformuojančių tas buveines (pvz. gaisrų), stokos.

Jų pavadinimas kilęs dėl dalies rūšių suaugėlių sugebėjimo garsiai tarškėti skrydžio metu. Suaugę tarkšliai lengvai atpažįstami iš spalvotų, melsvų, raudonų arba rausvų užpakalinių sparnų.

Ką reikia daryti, norint dalyvauti akcijoje?

Vasaros antroje pusėje aplankyti Jums žinomas vietoves su sausomis atviromis buveinėmis, kuriose gali būti tarkšlių;
Apibūdinkite rūšis;
Nurodykite vietovę;
Nurodykite datą;
Suskaičiuokite stebėtus individus;
Aprašykite ir nufotograduokite buveinę;
Stebėjimų duomenis siųskite akcijos koordinatoriui.

Platesnį rūšių apibūdinimo raktą, metodikų ir reikalingų duomenų aprašymą rasite Eduardo Budrio parengtame vadove (žr. prisegtuką).

Mimikrija

nature — Wed, 20 Jun 2007 14:29:00 -0500

Šis gražus pasišiaušęs vabaliūkštis - tai raštuotasis auksavabalis (arba grambuoliukas), angliškai kartu su kitais savo šeimos vabalais vadinamas bite-vabalu (bee beetle).

Jis išties panašus į bites bei kamanes, o dar kartu su jomis besilankantis ant įvairių žiedų ir mintantis nektaru. Žinoma, augalai irgi nelieka be atpildo - ant šių vabalų gausių plaukelių keliauja prilipusios žiedadulkės, apdulkinančios kitus žiedus.

Kodėl jie tokie panašūs į bites? Toks panašumo į kitas rūšis reiškinys vadinamas mimikrija, kai koks nors augalas ar gyvūnas spalva, forma, kvapu ar net elgesiu pamėgdžioja kitą rūšį ir iš to turi naudos. Šiuo atveju tai viena iš jos formų - "batezinė" (batesian) mimikrija, kai mimikruojantis organizmas (auksavabalis) primena savo modelį (bitę), tačiau neturi kokių nors savybių, kurios daro bitę nepatrauklią plėšrūnams (vabalas neturi geluonies). Toks panašumas tarp visiškai skirtingų organizmų išsivystė evoliucijos eigoje, natūralios atrankos būdu, kai plėšrūnai, patyrę bitės ar vapsvos įgėlimą, neliesdavo ir jas primenančių auksavabalių, kurie perduodavo savo genus, lemiančius būtent tokią kūno spalvą, palikuonims.

Vapsvas mimikruoja ne tik raštuotieji auksavabaliai, bet ir daug kitų grupių vabzdžių, pavyzdžiui, žiedmusės (flower flies), dar vadinamos plevenančiomis musėmis (hoverflies) dėl sugebėjimo pakibti ore vienoje vietoje.

Mimikrija paplitusi ne tik vabzdžių pasaulyje, bet ir tarp stuburinių. Pavyzdžiui, gegučių patinai savo išvaizda labai panašūs į paukštvanagius. Tokia išvaizda yra prisitaikymas prie specifinio gyvenimo būdo, t.y. kitų paukščių lizdų parazitavimo. "Gegutinas" išbaido lizdo šeimininkus, kurie galvoja, kad tai paukštvanagis, o paukščiukų panikos metu patelė į tėvų paliktą lizdą padeda stebėtinai panašų į šeimininkų gegučiuko kiaušinį (dažniausiai pašalindama vieną iš esančių kiaušinių). Taigi mimikrija šiuo atveju yra tik vienas iš gegutės prisitaikymų prie tokio gyvenimo stiliaus...

Alkoholizmas tarp karkvabalių

nature — Mon, 18 Jun 2007 17:14:00 -0500

Ir kas galėtų patikėti, kad ši problema egzistuoja ir tarp šių vabalų, liaudiškai karkvabaliais vadinamų. Paprastieji grambuoliai (Melolontha melolontha) pradeda skraidyti maždaug gegužės pradžioj (angl. kartais vadinami May bug).

Iš pradžių prieblandoje išgirsi burzgiančius ir dūzgiančius patinus, o po savaitės prisijungia ir patelės, kurios, tiesa, daug mieliau ilsisi tarp augalų lapijos ir kaupia jėgas svarbiausiam gyvenimo momentui.

Tiek dėl suaugėlių pomėgio graužti (angl. Cockchafer: cock - patinas, chafer - graužti) įvairių medžių ir krūmų lapus, tiek dėl lervų, gyvenančių dirvoje ir darančių gana didelę žalą įvairių žolinių kultūrų bei javų pasėliams (nugraužia šaknis), šie vabalai laikomi miško ir žemės ūkio kenkėjais. Tiesa, šiuo metu Lietuvoje ir Europoje jau ne tokie gausūs, be to, dėl ilgos generacijos trukmės jų masiniai antplūdžiai pasikartoja kas 4-5 metus.
Tiesa, turi jie ir patys problemų: lervos kartais vadinamos kovų kirminais (angl. rookworms), nes šie labai juos mėgsta, o XIX a. Prancūzijoj net ir sriubą iš grambuolių virdavo. Kai tokia gyvenimo pabaiga nusimato, tai gali ir žalingi įpročiai atsirasti... Taigi iš kur atsirado alkoholizmas?

O viskas, pasirodo, dėl antenų, kurios turi po septynias (patinų) arba šešias (patelių) plokšteles, todėl dar vadinamos plokštelinėmis (flabellate). Tai uoslės ir lytėjimo organai. Eksperimentų metu nustatyta, kad patinai reaguoja į žalių lapų lakias medžiagas (būtent alkoholius, biocheminiais terminais šnekant), kurios išsiskiria patelėms pažeidus (mintant) augalų audinius. Šios medžiagos padeda patinams susirasti pateles, todėl vadinamos kairomonais (medžiagos, kurias išskiria vienos rūšies organizmai ir yra naudingos kitos rūšies organizmams). O gal tiesiog, liaudiškai šnekant, susirenka "prie alaus bokalo vyrukai pasėdėti" :) Taip ir svaiginasi tas kelias savaites, kol patelių išskiriamo feromono (toluchinono) paveikti leidžiasi į paskutinį savo gyvenimo nuotykį...

Drinker'iukas ir gegutės

nature — Tue, 05 Jun 2007 11:56:00 -0500

Šis žavingas plaukuotas gyvūniukas - tai pievinio verpiko lerva. Įdomu tai, kad angliškai šis naktinis drugys vadinamas Drinker moth (gėrėjas, gėrikas, girtuoklis). Kodėl?

Greičiausiai dėl to, kad dažnai stebėtojai užklumpa jį slapčia besisvaiginantį rasa nuo pačio ryto :)Turbūt vieninteliai verpikų lervų plėšrūnai - gegutės. Jos, skirtingai nei kiti paukščiai, kurie plaukuotų vikšrų išvis nelesa, ypač mėgsta tokius netgi nuodingais spygliukais, kailiukais ir panašiais dariniais apaugusius vikšrus. Tikros gurmanės.

Jei jo dar nesumedžiojo gegutė, šis vikšriukas suverps voratinklinį kokoną, virs lėliuke, o liepos-rugpjūčio mėnesiais - gražiu naktiniu drugiu. Deja, skraidys jis neilgai, nes šių drugių straubleliai neišsivysto, todėl jie nesimaitina.
Daugiau ir gražesnių nuotraukų rasite čia

Viena diena gyvenimo

nature — Tue, 22 May 2007 06:01:00 -0500

Kai gegužę (angl. Mayfly) jų tūkstančiai susirenka ežerų bei upelių pakrantėse ir demonstruoja savo vienintelį, mūsų požiūriu, akimirką tetrunkantį meilės šokį (aukštyn - žemyn - aukštyn - žemyn...), nejučia susimąstai, kokia gi ta gyvenimo prasmė.

Lašalų (Būrys Ephemeroptera, gr. Ephemeros - trumpaamžis, pteron - sparnas) suaugėliai (imago) gyvena nuo poros valandų iki poros dienų, nors visas vystymosi ciklas užtrunka 1-2 metus. Labai paprasta juos atpažinti iš trijų (kai kurių rūšių - dviejų) cerkų - siūliškų išaugų pilvelio gale. Tokie gležnučiai, o kai dar žinai, kad ilgai negyvens...

O per tas kelias valandas patelės apvaisinamos ir kiaušinėliai padedami į vandenį. Iki kitų metų, kai iš nimfų vėl išsiris subimago, matinius sparnelius pakeisiantys į grakščias permatomas vėduokles, reikalingas pagrindiniam gyvenimo vaidmeniui...
O kol kas vandens telkinių paviršių nuklojo tūkstančiai kūnelių, kuriuos labai skaniai suvakarieniaus žuveliukai :) Gyvenimas tęsiasi.

O kaip gyventume mes, jei žinotume, kad mums skirta gyventi tik vieną dieną?..

Gluosnius ir karklus apdulkina vabzdžiai!

nature — Wed, 04 Apr 2007 11:42:00 -0500

Nu jau to tai nesitikėjau. Būčiau lengva širdim susilažinus, kad gluosniai - anemofiliniai augalai, apdulkinami vėjo. O pasirodo - juos apdulkina vabzdžiai! Aišku, vėjas kažkiek žiedadulkių irgi išnešioja, bet didžiąją dalį jų perneša drugeliai, bitės ir kitokie vabzdžiai (specifiškumo rūšių atžvilgiu nėra).

Įvairios gluosnių (medžiai) ir karklų (krūmai) rūšys lengvai kryžminasi tarpusavyje, todėl dėl hibridų, o ir dėl rūšių gausos (Lietuvoj auga, berods, 35 rūšys) gamtoj juos atskirti ne taip ir lengva. Šiaip ar taip, paprastai jie niekuo neypatingi, išskyrus pavasarį, kai pasipuošia pūkuotais "katinukais". Šiek tiek biologijos. Tai dvinamiai augalai, t.y. vyriški ir moteriški žiedynai, vadinami žirginiais, auga ant skirtingų augalų. Nesunku juos atskirti ir gamtoje. Vyriški žiedynai (viršuj) "pūkuotesni", su ryškiais geltonais kuokeliais ant ilgų kotelių, o moteriški (apačioj) - "santūresni".

Abejus žiedynus sudaro vienalyčiai žiedai, išsidėstę po vieną ant žirginio pagrindinės ašies. Vyriški žiedai paprastai turi po 2, 3 arba 5 kuokelius, o "moteriškių" purkos dviskiautės arba keturskiautės (matosi plika akim). Radau fainą piešinuką:

Paskaitėlė baigta :)