Blogas

Mimikrija

nature — Wed, 20 Jun 2007 15:29:00 -0400

Šis gražus pasišiaušęs vabaliūkštis - tai raštuotasis auksavabalis (arba grambuoliukas), angliškai kartu su kitais savo šeimos vabalais vadinamas bite-vabalu (bee beetle).

Jis išties panašus į bites bei kamanes, o dar kartu su jomis besilankantis ant įvairių žiedų ir mintantis nektaru. Žinoma, augalai irgi nelieka be atpildo - ant šių vabalų gausių plaukelių keliauja prilipusios žiedadulkės, apdulkinančios kitus žiedus.

Kodėl jie tokie panašūs į bites? Toks panašumo į kitas rūšis reiškinys vadinamas mimikrija, kai koks nors augalas ar gyvūnas spalva, forma, kvapu ar net elgesiu pamėgdžioja kitą rūšį ir iš to turi naudos. Šiuo atveju tai viena iš jos formų - "batezinė" (batesian) mimikrija, kai mimikruojantis organizmas (auksavabalis) primena savo modelį (bitę), tačiau neturi kokių nors savybių, kurios daro bitę nepatrauklią plėšrūnams (vabalas neturi geluonies). Toks panašumas tarp visiškai skirtingų organizmų išsivystė evoliucijos eigoje, natūralios atrankos būdu, kai plėšrūnai, patyrę bitės ar vapsvos įgėlimą, neliesdavo ir jas primenančių auksavabalių, kurie perduodavo savo genus, lemiančius būtent tokią kūno spalvą, palikuonims.

Vapsvas mimikruoja ne tik raštuotieji auksavabaliai, bet ir daug kitų grupių vabzdžių, pavyzdžiui, žiedmusės (flower flies), dar vadinamos plevenančiomis musėmis (hoverflies) dėl sugebėjimo pakibti ore vienoje vietoje.

Mimikrija paplitusi ne tik vabzdžių pasaulyje, bet ir tarp stuburinių. Pavyzdžiui, gegučių patinai savo išvaizda labai panašūs į paukštvanagius. Tokia išvaizda yra prisitaikymas prie specifinio gyvenimo būdo, t.y. kitų paukščių lizdų parazitavimo. "Gegutinas" išbaido lizdo šeimininkus, kurie galvoja, kad tai paukštvanagis, o paukščiukų panikos metu patelė į tėvų paliktą lizdą padeda stebėtinai panašų į šeimininkų gegučiuko kiaušinį (dažniausiai pašalindama vieną iš esančių kiaušinių). Taigi mimikrija šiuo atveju yra tik vienas iš gegutės prisitaikymų prie tokio gyvenimo stiliaus...

Alkoholizmas tarp karkvabalių

nature — Mon, 18 Jun 2007 18:14:00 -0400

Ir kas galėtų patikėti, kad ši problema egzistuoja ir tarp šių vabalų, liaudiškai karkvabaliais vadinamų. Paprastieji grambuoliai (Melolontha melolontha) pradeda skraidyti maždaug gegužės pradžioj (angl. kartais vadinami May bug).

Iš pradžių prieblandoje išgirsi burzgiančius ir dūzgiančius patinus, o po savaitės prisijungia ir patelės, kurios, tiesa, daug mieliau ilsisi tarp augalų lapijos ir kaupia jėgas svarbiausiam gyvenimo momentui.

Tiek dėl suaugėlių pomėgio graužti (angl. Cockchafer: cock - patinas, chafer - graužti) įvairių medžių ir krūmų lapus, tiek dėl lervų, gyvenančių dirvoje ir darančių gana didelę žalą įvairių žolinių kultūrų bei javų pasėliams (nugraužia šaknis), šie vabalai laikomi miško ir žemės ūkio kenkėjais. Tiesa, šiuo metu Lietuvoje ir Europoje jau ne tokie gausūs, be to, dėl ilgos generacijos trukmės jų masiniai antplūdžiai pasikartoja kas 4-5 metus.
Tiesa, turi jie ir patys problemų: lervos kartais vadinamos kovų kirminais (angl. rookworms), nes šie labai juos mėgsta, o XIX a. Prancūzijoj net ir sriubą iš grambuolių virdavo. Kai tokia gyvenimo pabaiga nusimato, tai gali ir žalingi įpročiai atsirasti... Taigi iš kur atsirado alkoholizmas?

O viskas, pasirodo, dėl antenų, kurios turi po septynias (patinų) arba šešias (patelių) plokšteles, todėl dar vadinamos plokštelinėmis (flabellate). Tai uoslės ir lytėjimo organai. Eksperimentų metu nustatyta, kad patinai reaguoja į žalių lapų lakias medžiagas (būtent alkoholius, biocheminiais terminais šnekant), kurios išsiskiria patelėms pažeidus (mintant) augalų audinius. Šios medžiagos padeda patinams susirasti pateles, todėl vadinamos kairomonais (medžiagos, kurias išskiria vienos rūšies organizmai ir yra naudingos kitos rūšies organizmams). O gal tiesiog, liaudiškai šnekant, susirenka "prie alaus bokalo vyrukai pasėdėti" :) Taip ir svaiginasi tas kelias savaites, kol patelių išskiriamo feromono (toluchinono) paveikti leidžiasi į paskutinį savo gyvenimo nuotykį...