Blogas

Metų vabzdys - tarkšlys

nature — Mon, 12 May 2008 15:23:43 -0400

Lietuvos Entomologų draugija 2008-aisiais Metų Vabzdžiu paskelbė tiesiasparnių būrio atstovą - tarkšlį. Šių lengvai atpažįstamų vabzdžių Lietuvoje gyvena 3 arba 4 rūšys.

Šios akcijos tikslas - atsakyti į klausimus:

- kur Lietuvoje gyvena tarkšliai?
- kurie iš jų gausūs, o kurie reti?
- ar Lietuvoje dar gyvena margasis tarkšlys?

Tarkšliai aptinkami tik sausose smėlingose ar akmenuotose buveinėse. Jie nyksta dėl tinkamų buveinių nykimo - apsodinimo mišku, natūralios sukcesijos ir ekologinių trikdžių, suformuojančių tas buveines (pvz. gaisrų), stokos.

Jų pavadinimas kilęs dėl dalies rūšių suaugėlių sugebėjimo garsiai tarškėti skrydžio metu. Suaugę tarkšliai lengvai atpažįstami iš spalvotų, melsvų, raudonų arba rausvų užpakalinių sparnų.

Ką reikia daryti, norint dalyvauti akcijoje?

Vasaros antroje pusėje aplankyti Jums žinomas vietoves su sausomis atviromis buveinėmis, kuriose gali būti tarkšlių;
Apibūdinkite rūšis;
Nurodykite vietovę;
Nurodykite datą;
Suskaičiuokite stebėtus individus;
Aprašykite ir nufotograduokite buveinę;
Stebėjimų duomenis siųskite akcijos koordinatoriui.

Platesnį rūšių apibūdinimo raktą, metodikų ir reikalingų duomenų aprašymą rasite Eduardo Budrio parengtame vadove (žr. prisegtuką).

Pempinėjimas

nature — Wed, 19 Mar 2008 09:10:27 -0400

Senoliai tikėjo, kad pempės dieną (kovo 19-ąją) parskrenda pirmoji pempė, o ji – prasidedančio atšilimo ir pavasario pranašas.

Vytauto Jusio nuotr.

Nesinori postringauti apie klimato kaitą ar globalinį atšilimą, bet panašu, kad gamtoj vyksta kažkas įdomaus – ši žiema išties netradicinė. Pempės grįžo jau prieš gerą mėnesį, o kai kur, panašu, kad ir žiemojo.

Jos visuomet iš žiemojimo vietų grįžta labai anksti, kartais jau beperinčias jas užklumpa besitraukiančios žiemos sniegas. Ir šiemet pempės dieną tenka sutikti besnyguriuojant.

Pempės patraukia savo elgesiu: labai įdomus skrydis (video), turintis plevenančio drugelio, nėrimo žemyn ir kitų įdomių elementų bei nepakartojamas ir labai netradicinis balsas, iš kurio kildinami angliški šio paukščio pavadinimai:

lapwing kildinamas iš garso, kurį sukelia pliaukšintys/teškenantys (lapping) sparnai (wing), ar net iš senoviško angliško žodžio, reiškiančio svyrinėti, svirduliuoti (pempėms būdingas elgesys, kai paukštis stengiasi nuvilioti plėšrūną nuo lizdo, vilkdamas savo sparną, lyg būtų sužeistas).

peewit simbolizuoja aštrų, veriantį, spiegiantį pempės riksmą.

Žemaičiai net turi legendą apie tai, kad pempes į mūsų kraštą atvežę švedai. „Žmonės pasakoja, kad švedai supylė Plinijos piliakalnį, apie kurį ganėsi jų arkliai lankose. Tačiau prie jų niekas prieiti negalėjęs, nes švedai parsivežę pempes, kad šios sargybą eitų. Tos pempės stovėdavusios ratu apie besiganančius pabalnotus švedų arklius ir, jei tik kas mėgindavęs prie arklių prieiti, pempės pradėdavusios klykti, ir arkliai pabėgdavę.“

Iš tiesų, pempės labai agresyviai gina savo lizdus. Tuo pasinaudoja kai kurios smulkesnės rūšys, pavyzdžiui, geltonoji kielė arba pievinis kalviukas, perėdamos greta pempių. Čia ir jų palikuoniai saugesni.

Vytauto Jusio nuotr.

Biologiniu požiūriu, pempės įdomios savo poravimosi įpročiais. Apskritai dauguma sėjikinių/tilvikinių paukščių (kuriems priklauso pempės) pasižymi labai įvairiom poravimosi sistemom: monogamija (vienas partneris), poliginija (vienas patinas su keliom patelėm), poliandrija (viena patelė su keliais patinais) ir kelių vadų išvedimu. Tačiau pempės buvo laikomos monogamine rūšimi, kur abu partneriai labai rūpinasi savo palikuoniais ir gina lizdą. Tačiau tyrimai parodė, kad kai kurie pempinai (= pempių patinai), dažniausiai stipresni ir pajėgesni, poruojasi su keliom patelėm ir jas gina toje pačioje arba net skirtingose teritorijose.

Dar įdomesnis reiškinys – dviejų vadų išauginimas per sezoną. Šiuo atveju pirmą dėtį peri abu tėvai, tačiau jau išsiperėjusius jauniklius maitina tik tėvas (pempiukai gana anksti pradeda vaikščioti ir rinkti maistą patys, tas tėvams belieka juos "ganyti"). Tuo tarpu antrą dėtį peri ir prižiūri tik patelė. Kai kuriais atvejais patelė padeda net tris dėtis, pirmas dvi palikdamos rūpintis pempinams. Kelių dėčių tėvas gali būti tas pats, arba skirtis. Tad nors pempių dauguma ir monogamės, joms būdingas ir poligamiškumas (tiek tarp patelių, tiek tarp patinų).

Ar elgesys, ar balsas, kažkas patraukia ir sudomina šiais paukščiais. Apie pempes ne tik kad sukurta nemažai liaudies dainų ir posakių (pempėtas – strazdanotas/šlakuotas), bet ji puikuojasi ir ant Radviliškio rajone esančio Šaukoto miestelio herbo.

Čia ji kartu su spanguolėm simbolizuoja daug pelkių ir įvairių miško gėrybių turintį kraštą.

Mimikrija

nature — Wed, 20 Jun 2007 15:29:00 -0400

Šis gražus pasišiaušęs vabaliūkštis - tai raštuotasis auksavabalis (arba grambuoliukas), angliškai kartu su kitais savo šeimos vabalais vadinamas bite-vabalu (bee beetle).

Jis išties panašus į bites bei kamanes, o dar kartu su jomis besilankantis ant įvairių žiedų ir mintantis nektaru. Žinoma, augalai irgi nelieka be atpildo - ant šių vabalų gausių plaukelių keliauja prilipusios žiedadulkės, apdulkinančios kitus žiedus.

Kodėl jie tokie panašūs į bites? Toks panašumo į kitas rūšis reiškinys vadinamas mimikrija, kai koks nors augalas ar gyvūnas spalva, forma, kvapu ar net elgesiu pamėgdžioja kitą rūšį ir iš to turi naudos. Šiuo atveju tai viena iš jos formų - "batezinė" (batesian) mimikrija, kai mimikruojantis organizmas (auksavabalis) primena savo modelį (bitę), tačiau neturi kokių nors savybių, kurios daro bitę nepatrauklią plėšrūnams (vabalas neturi geluonies). Toks panašumas tarp visiškai skirtingų organizmų išsivystė evoliucijos eigoje, natūralios atrankos būdu, kai plėšrūnai, patyrę bitės ar vapsvos įgėlimą, neliesdavo ir jas primenančių auksavabalių, kurie perduodavo savo genus, lemiančius būtent tokią kūno spalvą, palikuonims.

Vapsvas mimikruoja ne tik raštuotieji auksavabaliai, bet ir daug kitų grupių vabzdžių, pavyzdžiui, žiedmusės (flower flies), dar vadinamos plevenančiomis musėmis (hoverflies) dėl sugebėjimo pakibti ore vienoje vietoje.

Mimikrija paplitusi ne tik vabzdžių pasaulyje, bet ir tarp stuburinių. Pavyzdžiui, gegučių patinai savo išvaizda labai panašūs į paukštvanagius. Tokia išvaizda yra prisitaikymas prie specifinio gyvenimo būdo, t.y. kitų paukščių lizdų parazitavimo. "Gegutinas" išbaido lizdo šeimininkus, kurie galvoja, kad tai paukštvanagis, o paukščiukų panikos metu patelė į tėvų paliktą lizdą padeda stebėtinai panašų į šeimininkų gegučiuko kiaušinį (dažniausiai pašalindama vieną iš esančių kiaušinių). Taigi mimikrija šiuo atveju yra tik vienas iš gegutės prisitaikymų prie tokio gyvenimo stiliaus...

Alkoholizmas tarp karkvabalių

nature — Mon, 18 Jun 2007 18:14:00 -0400

Ir kas galėtų patikėti, kad ši problema egzistuoja ir tarp šių vabalų, liaudiškai karkvabaliais vadinamų. Paprastieji grambuoliai (Melolontha melolontha) pradeda skraidyti maždaug gegužės pradžioj (angl. kartais vadinami May bug).

Iš pradžių prieblandoje išgirsi burzgiančius ir dūzgiančius patinus, o po savaitės prisijungia ir patelės, kurios, tiesa, daug mieliau ilsisi tarp augalų lapijos ir kaupia jėgas svarbiausiam gyvenimo momentui.

Tiek dėl suaugėlių pomėgio graužti (angl. Cockchafer: cock - patinas, chafer - graužti) įvairių medžių ir krūmų lapus, tiek dėl lervų, gyvenančių dirvoje ir darančių gana didelę žalą įvairių žolinių kultūrų bei javų pasėliams (nugraužia šaknis), šie vabalai laikomi miško ir žemės ūkio kenkėjais. Tiesa, šiuo metu Lietuvoje ir Europoje jau ne tokie gausūs, be to, dėl ilgos generacijos trukmės jų masiniai antplūdžiai pasikartoja kas 4-5 metus.
Tiesa, turi jie ir patys problemų: lervos kartais vadinamos kovų kirminais (angl. rookworms), nes šie labai juos mėgsta, o XIX a. Prancūzijoj net ir sriubą iš grambuolių virdavo. Kai tokia gyvenimo pabaiga nusimato, tai gali ir žalingi įpročiai atsirasti... Taigi iš kur atsirado alkoholizmas?

O viskas, pasirodo, dėl antenų, kurios turi po septynias (patinų) arba šešias (patelių) plokšteles, todėl dar vadinamos plokštelinėmis (flabellate). Tai uoslės ir lytėjimo organai. Eksperimentų metu nustatyta, kad patinai reaguoja į žalių lapų lakias medžiagas (būtent alkoholius, biocheminiais terminais šnekant), kurios išsiskiria patelėms pažeidus (mintant) augalų audinius. Šios medžiagos padeda patinams susirasti pateles, todėl vadinamos kairomonais (medžiagos, kurias išskiria vienos rūšies organizmai ir yra naudingos kitos rūšies organizmams). O gal tiesiog, liaudiškai šnekant, susirenka "prie alaus bokalo vyrukai pasėdėti" :) Taip ir svaiginasi tas kelias savaites, kol patelių išskiriamo feromono (toluchinono) paveikti leidžiasi į paskutinį savo gyvenimo nuotykį...

Viena diena gyvenimo

nature — Tue, 22 May 2007 07:01:00 -0400

Kai gegužę (angl. Mayfly) jų tūkstančiai susirenka ežerų bei upelių pakrantėse ir demonstruoja savo vienintelį, mūsų požiūriu, akimirką tetrunkantį meilės šokį (aukštyn - žemyn - aukštyn - žemyn...), nejučia susimąstai, kokia gi ta gyvenimo prasmė.

Lašalų (Būrys Ephemeroptera, gr. Ephemeros - trumpaamžis, pteron - sparnas) suaugėliai (imago) gyvena nuo poros valandų iki poros dienų, nors visas vystymosi ciklas užtrunka 1-2 metus. Labai paprasta juos atpažinti iš trijų (kai kurių rūšių - dviejų) cerkų - siūliškų išaugų pilvelio gale. Tokie gležnučiai, o kai dar žinai, kad ilgai negyvens...

O per tas kelias valandas patelės apvaisinamos ir kiaušinėliai padedami į vandenį. Iki kitų metų, kai iš nimfų vėl išsiris subimago, matinius sparnelius pakeisiantys į grakščias permatomas vėduokles, reikalingas pagrindiniam gyvenimo vaidmeniui...
O kol kas vandens telkinių paviršių nuklojo tūkstančiai kūnelių, kuriuos labai skaniai suvakarieniaus žuveliukai :) Gyvenimas tęsiasi.

O kaip gyventume mes, jei žinotume, kad mums skirta gyventi tik vieną dieną?..

Pavasarinė raktažolė

nature — Fri, 18 May 2007 03:32:00 -0400

Štai jau ir raktažolės savo nusvirusius žiedus kelia...

Primula veris - vaistinis, antidiuretinis, antispazminis, atsikosėjimą lengvinantis augalas. Labai kvapnus, kai kur iš jų gaminamas "raktažolių vynas" (Cowslip wine), kuris bent jau anksčiau buvo naudojamas kaip geras raminamasis, skausmą malšinantis, migdantis vaistas (sako, turintis narkotinių savybių). Net trijų Anglijos grafysčių(?) simbolis.
Pamačius jos anglišką pavadinimą - cowslip (cow - karvė, slip - paslysti), tikėjausi rast kokią legendą, apie tai, kaip karvė ant šitos gražios gėlytės paslydo :D Bet šio vardo kilmę aiškina kaip nesusipratimą (mishearing) blogai nugirdus žodžių derinį - 'Cow's Leek,' leek - senoviškas Anglo-Saksiškas žodis leac, reiškiantis 'augalą'. Taigi - 'karvės augalas'. Panašiai sudarytas angliškas perkūnropės pavadinimas - houseleek - namų augalas.

Žiedai ir balsai pavasarėjančiam miške

nature — Thu, 10 May 2007 04:50:00 -0400

Trumpai pertraukėlei - įspūdžiai iš sekmadieninio pasivaikščiojimo.

Miškas jau pasipuošė baltais kiškiakopūsčių žiedeliais. Gražu... Nė nesusimąstai žmogus, kad tai ne vieninteliai šio augalo žiedai. Šiems peržydėjus, vėliau subręsta paslaptingi uždarieji žiedai.

Pagal lotynišką pavadinimą (Oxalis acetosella), šis augalas turi oksalatų ir oksalo rūgšties, kuri buvo išgaunama būtent iš kiškiakopūsčių senovėj (dabar sintetinama dirbtinai). Tai gana stipri organinė rūgštis, 1000 kartų stipresnė už acto r., tad šių augaliukų geriau nepadaugint, miške alkaniems vaikščiojant ;) Įdomu, kad ši rūgštis gana populiari gamtoje ir randama įvairiuose augaluose, bet viena didžiausių jos koncentracijų - arbatmedžio (Camellia sinensis) lapuose, iš kurių išgaunama baltoji, žalioji bei juodoji (ir daug tarpinių variantų) arbatos. Ką gi, skanaus!

O žinot, kad ir geltonžiedžių kiškiakopūsčių Lietuvoj auga? Netikit? Aš ir dar nemačiau, apyrečiai jie čia. O ir ne miškuose reik ieškot, labiau - dirvose, daržuose, pakelėse. Tik žiedukai ne tokie dideli ir, matyt, ne taip lengvai pastebimi. Užtat kokie gražuoliai miške greta baltažiedžių jau skleidžiasi:

Tai geltonžiedis šalmutis iš notrelinių šeimos. Charakteringas lapuočių miškų augalas. Dvilūpis žiedas, gražuolis. Apatinė lūpa triskiautė, o prie viršutinės prigludę 4 nepastebimi kuokeliai.

Ir pienių jūra...

Jei jau moksliškai, tai čia paprastoji kiaulpienė, bet apie tai gal kitąkart..., nes dabar dėmesį patraukė kaip visada elegantiškas - juodasis strazdas. O ir balsu nenusileidžia strazdui giesmininkui. Jei išeisit pasivaikščiot temstant, kai mišką užlieja paukščių vakarinės giesmės, ir išgirsit stebėtinai švarų švilpčiojimą - tai bus greičiausiai vienas iš jų.

O čia, ne, tai ne žvirbliai, tai - karklažvirbliai ;) Skiriamasis požymis - balti skruostai su juodom dėmelėm.

"Štai kokį blizgantį vabalą pagavau!"

Žibuoklės = kepeninžolės?

nature — Thu, 05 Apr 2007 14:48:00 -0400

Dar iš žibuoklių serijos, kol visai nenužydėjo...

Kadangi jos priklauso vėdryninių šeimai, pasidarė įdomu, ar turi kokių nuodingų medžiagų. Pasirodo, kadaise jos buvo naudojamos kepenų ligoms gydyt. Manoma, kad tai kažkokios senos Europinės filosofijos - ženklų doktrinos, pagal kurią visos augalų dalys turėjo atitikmenis žmonių ar gyvūnų organizme, pasekmė.

Tad žibuoklių triskiaučiai lapai buvo gretinami su tris skiltis turinčiomis kepenimis (jie matyt kepenų buvo nematę), apie ką byloja ir lotyniškas žibučių genties pavadinimas - Hepatica (gr. ir lot. hepar - kepenys) bei keli iš daugelio angliškų pavadinimų - liver leaf (kepeninialapė:) arba liverwort (kepeninžolė:)Visgi žibuoklių lapuose nerasta jokių ypatingų medžiagų, išskyrus taninus, kurių padauginti nepatartina (kaip ir daug ko). XVI a. jos buvo naudojamos kaip šaldanti, kraują stabdanti priemonė (turi sutraukiančių savybių). O nuo kepenų ligų buvo naudojama iki XVIII a. vidurio, kai užvirė šiokia tokia "kepeninė" košė. Galų gale buvo išsiaiškinta, jog žibuoklės dėl tokio pačio pavadinimo liverworts buvo painiojamos su biologams turbūt geriausiai žinoma kerpsamanių rūšimi - Maršantija (šios tikrai į kepenis panašesnės), kuri taip pat buvo naudojama kepenims gydyt ir, atrodo, teikia daugiau vilčių kaip vaistinė medžiaga, net plaučių bei kepenų vėžiui gydyti.
Šiaip ar taip, žibuoklės irgi gali gydyti! Net ir trumpa išvyka į vis dar lėtai pavasarėjantį mišką, pilną šių mėlynų žiedų, tikrai gali išgydyt sielą. Tik atsargiai su dviračiu - rizikuojate atsitrenkti į medį, užsižiūrėję į šias grožybes ;)

Beje, o bandėt kada pauostyti žibuoklę? Kaip kvepia? =)