Blogas

Pavasarinė raktažolė

nature — Fri, 18 May 2007 02:32:00 -0500

Štai jau ir raktažolės savo nusvirusius žiedus kelia...

Primula veris - vaistinis, antidiuretinis, antispazminis, atsikosėjimą lengvinantis augalas. Labai kvapnus, kai kur iš jų gaminamas "raktažolių vynas" (Cowslip wine), kuris bent jau anksčiau buvo naudojamas kaip geras raminamasis, skausmą malšinantis, migdantis vaistas (sako, turintis narkotinių savybių). Net trijų Anglijos grafysčių(?) simbolis.
Pamačius jos anglišką pavadinimą - cowslip (cow - karvė, slip - paslysti), tikėjausi rast kokią legendą, apie tai, kaip karvė ant šitos gražios gėlytės paslydo :D Bet šio vardo kilmę aiškina kaip nesusipratimą (mishearing) blogai nugirdus žodžių derinį - 'Cow's Leek,' leek - senoviškas Anglo-Saksiškas žodis leac, reiškiantis 'augalą'. Taigi - 'karvės augalas'. Panašiai sudarytas angliškas perkūnropės pavadinimas - houseleek - namų augalas.

Žalia

nature — Thu, 17 May 2007 09:20:00 -0500

...patraukianti, apgaubianti, prasiskverbianti, užpildanti ir subtiliai prasiskleidžianti...

Žiedai ir balsai pavasarėjančiam miške

nature — Thu, 10 May 2007 03:50:00 -0500

Trumpai pertraukėlei - įspūdžiai iš sekmadieninio pasivaikščiojimo.

Miškas jau pasipuošė baltais kiškiakopūsčių žiedeliais. Gražu... Nė nesusimąstai žmogus, kad tai ne vieninteliai šio augalo žiedai. Šiems peržydėjus, vėliau subręsta paslaptingi uždarieji žiedai.

Pagal lotynišką pavadinimą (Oxalis acetosella), šis augalas turi oksalatų ir oksalo rūgšties, kuri buvo išgaunama būtent iš kiškiakopūsčių senovėj (dabar sintetinama dirbtinai). Tai gana stipri organinė rūgštis, 1000 kartų stipresnė už acto r., tad šių augaliukų geriau nepadaugint, miške alkaniems vaikščiojant ;) Įdomu, kad ši rūgštis gana populiari gamtoje ir randama įvairiuose augaluose, bet viena didžiausių jos koncentracijų - arbatmedžio (Camellia sinensis) lapuose, iš kurių išgaunama baltoji, žalioji bei juodoji (ir daug tarpinių variantų) arbatos. Ką gi, skanaus!

O žinot, kad ir geltonžiedžių kiškiakopūsčių Lietuvoj auga? Netikit? Aš ir dar nemačiau, apyrečiai jie čia. O ir ne miškuose reik ieškot, labiau - dirvose, daržuose, pakelėse. Tik žiedukai ne tokie dideli ir, matyt, ne taip lengvai pastebimi. Užtat kokie gražuoliai miške greta baltažiedžių jau skleidžiasi:

Tai geltonžiedis šalmutis iš notrelinių šeimos. Charakteringas lapuočių miškų augalas. Dvilūpis žiedas, gražuolis. Apatinė lūpa triskiautė, o prie viršutinės prigludę 4 nepastebimi kuokeliai.

Ir pienių jūra...

Jei jau moksliškai, tai čia paprastoji kiaulpienė, bet apie tai gal kitąkart..., nes dabar dėmesį patraukė kaip visada elegantiškas - juodasis strazdas. O ir balsu nenusileidžia strazdui giesmininkui. Jei išeisit pasivaikščiot temstant, kai mišką užlieja paukščių vakarinės giesmės, ir išgirsit stebėtinai švarų švilpčiojimą - tai bus greičiausiai vienas iš jų.

O čia, ne, tai ne žvirbliai, tai - karklažvirbliai ;) Skiriamasis požymis - balti skruostai su juodom dėmelėm.

"Štai kokį blizgantį vabalą pagavau!"

Pūga klevams žydint

nature — Tue, 01 May 2007 06:40:00 -0500

Nespėjau pasidžiaugt pavasariu ir jau bežydinčiais klevais, kai ėmė ir prisnigo!

O po langais darželiuose mirga marga drebantys nuo šalto vėjo gūsių žiedai. Ir ievos jau ima skleistis. O pienės, išmėtytos po pievą, tarsi maži visu gražumu geltonuojančių forzicijų vainiklapiai.
Žąla po truputį Lietuva...

Žibuoklės = kepeninžolės?

nature — Thu, 05 Apr 2007 13:48:00 -0500

Dar iš žibuoklių serijos, kol visai nenužydėjo...

Kadangi jos priklauso vėdryninių šeimai, pasidarė įdomu, ar turi kokių nuodingų medžiagų. Pasirodo, kadaise jos buvo naudojamos kepenų ligoms gydyt. Manoma, kad tai kažkokios senos Europinės filosofijos - ženklų doktrinos, pagal kurią visos augalų dalys turėjo atitikmenis žmonių ar gyvūnų organizme, pasekmė.

Tad žibuoklių triskiaučiai lapai buvo gretinami su tris skiltis turinčiomis kepenimis (jie matyt kepenų buvo nematę), apie ką byloja ir lotyniškas žibučių genties pavadinimas - Hepatica (gr. ir lot. hepar - kepenys) bei keli iš daugelio angliškų pavadinimų - liver leaf (kepeninialapė:) arba liverwort (kepeninžolė:)Visgi žibuoklių lapuose nerasta jokių ypatingų medžiagų, išskyrus taninus, kurių padauginti nepatartina (kaip ir daug ko). XVI a. jos buvo naudojamos kaip šaldanti, kraują stabdanti priemonė (turi sutraukiančių savybių). O nuo kepenų ligų buvo naudojama iki XVIII a. vidurio, kai užvirė šiokia tokia "kepeninė" košė. Galų gale buvo išsiaiškinta, jog žibuoklės dėl tokio pačio pavadinimo liverworts buvo painiojamos su biologams turbūt geriausiai žinoma kerpsamanių rūšimi - Maršantija (šios tikrai į kepenis panašesnės), kuri taip pat buvo naudojama kepenims gydyt ir, atrodo, teikia daugiau vilčių kaip vaistinė medžiaga, net plaučių bei kepenų vėžiui gydyti.
Šiaip ar taip, žibuoklės irgi gali gydyti! Net ir trumpa išvyka į vis dar lėtai pavasarėjantį mišką, pilną šių mėlynų žiedų, tikrai gali išgydyt sielą. Tik atsargiai su dviračiu - rizikuojate atsitrenkti į medį, užsižiūrėję į šias grožybes ;)

Beje, o bandėt kada pauostyti žibuoklę? Kaip kvepia? =)

Gluosnius ir karklus apdulkina vabzdžiai!

nature — Wed, 04 Apr 2007 11:42:00 -0500

Nu jau to tai nesitikėjau. Būčiau lengva širdim susilažinus, kad gluosniai - anemofiliniai augalai, apdulkinami vėjo. O pasirodo - juos apdulkina vabzdžiai! Aišku, vėjas kažkiek žiedadulkių irgi išnešioja, bet didžiąją dalį jų perneša drugeliai, bitės ir kitokie vabzdžiai (specifiškumo rūšių atžvilgiu nėra).

Įvairios gluosnių (medžiai) ir karklų (krūmai) rūšys lengvai kryžminasi tarpusavyje, todėl dėl hibridų, o ir dėl rūšių gausos (Lietuvoj auga, berods, 35 rūšys) gamtoj juos atskirti ne taip ir lengva. Šiaip ar taip, paprastai jie niekuo neypatingi, išskyrus pavasarį, kai pasipuošia pūkuotais "katinukais". Šiek tiek biologijos. Tai dvinamiai augalai, t.y. vyriški ir moteriški žiedynai, vadinami žirginiais, auga ant skirtingų augalų. Nesunku juos atskirti ir gamtoje. Vyriški žiedynai (viršuj) "pūkuotesni", su ryškiais geltonais kuokeliais ant ilgų kotelių, o moteriški (apačioj) - "santūresni".

Abejus žiedynus sudaro vienalyčiai žiedai, išsidėstę po vieną ant žirginio pagrindinės ašies. Vyriški žiedai paprastai turi po 2, 3 arba 5 kuokelius, o "moteriškių" purkos dviskiautės arba keturskiautės (matosi plika akim). Radau fainą piešinuką:

Paskaitėlė baigta :)

Šilelio žiedai

nature — Tue, 03 Apr 2007 18:16:00 -0500

Vakar jau mačiau besiskleidžiančias forzicijas. Tuoj miestas pasipuoš geltonais skverais, pritvinkusiais kaštonų pumpurais ir žaliom pievelėm. O ta žaluma šiemet taip lėtai keičia rudą miško paklotę. Tik mėlynos žibuoklės džiugina akį. Taip ir skamba širdy vaikystėj tiek dainuota "Tau, mano mamyte, pirmieji pirmieji žiedai..."

Lazdynai

nature — Tue, 03 Apr 2007 16:38:00 -0500

Vis neatsispiriu pagundai fotografuoti žiedus (naujagimio fotografo sindromas). Gal ir banalu, bet gražu... vėl ir vėl...

Lazdynai... kažką jie turi tokio, kas užkabina iki sielos gelmių, kaip ir gervių klyksmas...

Pumpuro pavidalo taisyklingas dvižiedis moteriškas žiedynas su raudonom purkom. Pirmasis sumedėjęs augalas, pražystantis Lietuvoje. Paprastai pirmuosius žiedus pavykdavo rast tik paskutinėm kovo dienom. Šiemet - jau kovo pirmoj pusėj.

Šalpusniai

nature — Tue, 03 Apr 2007 16:38:00 -0500

Gražuoliai šalpusniai, pražystantys prieš išaugant jų pamatiniams lapams. Natūralus vaistas kosuliui gydyti, tik tam labiau tinka lapai nei žiedai.

Iš tikro tai čia visas žiedynas (graižas), sudarytas iš daugybės mažų žiedelių. Žiedai, nors ir miniatiūriniai, bet skirtingi: vidurinių žiedų vainikėlis vamzdiškas, o pakraštinių - liežuvėlio pavidalo.