Šią savaitę sukanka 125 metai, kai Grinvičo dienovidinis (meridianas) patvirtintas kaip nulinis (pradinis) dienovidinis tarptautinėje konferencijoje.

Tiesa, jis buvo naudojamas nuo 1851 m., ypač jūrlapiuose (net 72% jų naudojo Grinvičo pradinį meridianą), - ir tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl pradiniu dienovidiniu buvo pasirinktas būtent jis. Dar viena iš priežasčių buvo JAV geležinkelio tinklui jau pradėtas naudoti taip pat šis dienovidinis.

Pati patvirtinimo procedūra nebuvo labai lengva, tačiau iš 25 valstybių tik San Domingo (dabartinė Dominikos respublika) balsavo prieš, o Prancūzija ir Brazilija susilaikė. Tiesa, Prancūzija nepripažino šio meridiano iki 1911 m.ir naudojo savąjį, einantį per Paryžių.

Toje pačioje konferencijoje buvo bandyta nustatyti ir vieningą tarptautinį laiką - išskiriant 24 laiko zonas. Tačiau dar ir dabar kai kurios šalys naudoja "savo laiką", pavyzdžiui Kinijoje ir Indijoje naudojamas vienodas laikas, nors šios šalys eina per kelias laiko zonas.

Grinvičo observatorijoje 1999 m. įrengtas lazeris, žymintis pirminį meridianą. 

Tačiau sukūrus atominį laikrodį ir laiko matavimams pasidarius tikslesniems, laiko zonos šiek tiek pasislinko. Tai turėjo įtakos ir GPS technologijoms - pavyzdžiui pačiai naudojamoje WGS84 koordinačių sistemoje pradinis dienovidinis yra 100 metrų į rytus nuo observatorijos.

Na, bet vis tiek, manau, verta ten apsilankyti ir apžergus liniją, žyminčią istorinį meridianą, prisiminti geografijos istoriją bei jos reikšmę dabartiniam mūsų gyvenimui.