Šios eilės skamba galvoje kiekvieną pavasarį, svaigina aromatu, neša kartu su žiedlapiais ir nepaleidžia šypsenos. Gal ir jus užkabins?

Kol Žemė sukasi,

Kaip šis baltas žiedo kamuolys -

Mes žydėsime.

Kiti pavasariai svaigins.

Svaigins ir audrins kraują

Šis lėkimas,

Šis nepaprastas lėkimas

Ir žiedlapių kruša.

Ir žiedlapių kruša.

Palauk,

Palauk,

Šaukiu pavasariui.

Palauk,

Nes gali nepasikartoti

Sapnas.

Svaiginantis,

Saldus,

Laimingas mūsų sapnas.

Tačiau pavasaris nelaukia.

Jo dosni ranka,

Apglėbusi mane žiedų žiedais,

Į tolį šaukia.

Ir aš paklūstu.

Drauge su žiedo muzika,

Tokia tylia ir intymia,

Aš, pasidavusi žydėjimui ir virpuliui,

Kartoju:

Būk palaimintas.

Kartoju:

Nepalik manęs.

Nepalik manęs,

Pavasario svajone.

O žiedlapiai,

Sparnus išskleidę, lekia.

O žiedlapiai

Vis lekia lekia...

Kaip Žemės kamuolys,

Sušildytas pavasario glamonės.

autorė Vilija Šulcaitė