Fantastiškas grįžimas namo. Oras, pritvinkęs 100% drėgmės, nenusakomo žaibų kvapo, susimaišiusio su ievų žiedais, strazdų lopšinėm ir pirmąja šių metų Vilniaus gegute, skaičiuojančia metus prietemoje plevenančiam žmogaus siluetui. Ir, žinoma, linksmieji kalneliai - tešku plešku tišku takšt! :) Dar... maži balti žiedeliai, bandantys pasislėpt tamsoje, pakelėje pakeitę žibuokles. Ir dangus... žemas, juodas, rodos, tuoj sprogsiantis nuo įtampos... Bet ta drėgmė... Ir tas kvapas... Visur prasisunkiantis ir viską užpildęs... Jausmas kaip sapne, lyg būtų netikra... Lyg bandytum paliest, o pirštai pasinertų į tirštą neapčiuopiamą...
O gal tikrai ant dviratuko sėdynės užsnūdau?