Prieš kelias dienas perskaičiau straipsniuką "Ozone" apie partizaninį sodininkavimą ir pagalvojau "Kodėl gi ne?".

Idėja: sodinti gėles, medžius ar net daržoves viešose apleistose tau nepriklausančiose miesto erdvėse.

Kodėl: pagražink savo aplinką, išgauk praeivių šypseną, ugdyk žmonių pilietiškumą, išnaudok apleistus miesto žemės lopinėlius.

Kada: naktį niekam nematant arba organizuojant akcijas (galbūt susitarus su savivaldybe?).

Kaip:

1. rask kokį apleistą kampelį mieste, numindytą skiriamąją juostą tarp gatvių, mažą lopinėlį žemės prie tavo namų /darbo ar kitą žemės lopinėlį;

2. paberk kokių gėlių sėklų, įkišk tulpės / narcizo svogūnėlį ar kokio medelio atžalą (galima paberti sėklų tiesiog einant ar važiuojant dviračiu pro šalį). 

3. prižiūrėk tą vietą (gali prireikti bent jau palaistyti) ir lauk rezultatų - ar ne smagu bus, kai pavasarį išlįs tulpės žiedas ar vasaros vidury savo geltoną galvą iškels saulėgrąža?

Viskas paprasta! Kas prisijungsit?

Susijusios nuorodos:

Partizaninio sodininkavimo bendruomenės visame pasaulyje svetainė ir forumas

Partizaninio sodininkavimo grupė facebook'e.