2009-taisiais Lietuvos Entomologų draugija metų vabzdžiu skelbia vabalų (Coleoptera) būrio atstovą gegužvabalį. Šiai genčiai priskiriamos keturios Lietuvoje retos vabalų rūšys. 

Gegužvabaliai taip pavadinti ne atsitiktinai. Vabalai aptinkami vėlyvą pavasarį, ankstyvą vasarą, dažniausiai gegužės mėnesį. Stambių ir tingių vabalų derėtų ieškoti saulės įkaitintose pamiškėse, miško aikštelėse, sausuose pušynuose, pievose. Šie sunkiasvoriai neskraido, nes neturi sparnų. Jie lėtai ir išdidžiai ropoja žeme.

Lietuvos Entomologų draugija 2008-aisiais Metų Vabzdžiu paskelbė tiesiasparnių būrio atstovą - tarkšlį. Šių lengvai atpažįstamų vabzdžių Lietuvoje gyvena 3 arba 4 rūšys.

Šios akcijos tikslas - atsakyti į klausimus:

Tarkšliai aptinkami tik sausose smėlingose ar akmenuotose buveinėse. Jie nyksta dėl tinkamų buveinių nykimo - apsodinimo mišku, natūralios sukcesijos ir ekologinių trikdžių, suformuojančių tas buveines (pvz. gaisrų), stokos.

Jų pavadinimas kilęs dėl dalies rūšių suaugėlių sugebėjimo garsiai tarškėti skrydžio metu. Suaugę tarkšliai lengvai atpažįstami iš spalvotų, melsvų, raudonų arba rausvų užpakalinių sparnų.

Ką reikia daryti, norint dalyvauti akcijoje?

Šis gražus pasišiaušęs vabaliūkštis - tai raštuotasis auksavabalis (arba grambuoliukas), angliškai kartu su kitais savo šeimos vabalais vadinamas bite-vabalu (bee beetle).

Jis išties panašus į bites bei kamanes, o dar kartu su jomis besilankantis ant įvairių žiedų ir mintantis nektaru. Žinoma, augalai irgi nelieka be atpildo - ant šių vabalų gausių plaukelių keliauja prilipusios žiedadulkės, apdulkinančios kitus žiedus.

Ir kas galėtų patikėti, kad ši problema egzistuoja ir tarp šių vabalų, liaudiškai karkvabaliais vadinamų. Paprastieji grambuoliai (Melolontha melolontha) pradeda skraidyti maždaug gegužės pradžioj (angl. kartais vadinami May bug).

Iš pradžių prieblandoje išgirsi burzgiančius ir dūzgiančius patinus, o po savaitės prisijungia ir patelės, kurios, tiesa, daug mieliau ilsisi tarp augalų lapijos ir kaupia jėgas svarbiausiam gyvenimo momentui.

Šis žavingas plaukuotas gyvūniukas - tai pievinio verpiko lerva. Įdomu tai, kad angliškai šis naktinis drugys vadinamas Drinker moth (gėrėjas, gėrikas, girtuoklis). Kodėl?

Greičiausiai dėl to, kad dažnai stebėtojai užklumpa jį slapčia besisvaiginantį rasa nuo pačio ryto :)

Kai gegužę (angl. Mayfly) jų tūkstančiai susirenka ežerų bei upelių pakrantėse ir demonstruoja savo vienintelį, mūsų požiūriu, akimirką tetrunkantį meilės šokį (aukštyn - žemyn - aukštyn - žemyn...), nejučia susimąstai, kokia gi ta gyvenimo prasmė.

Lašalų (Būrys Ephemeroptera, gr. Ephemeros - trumpaamžis, pteron - sparnas) suaugėliai (imago) gyvena nuo poros valandų iki poros dienų, nors visas vystymosi ciklas užtrunka 1-2 metus.

Nu jau to tai nesitikėjau. Būčiau lengva širdim susilažinus, kad gluosniai - anemofiliniai augalai, apdulkinami vėjo. O pasirodo - juos apdulkina vabzdžiai! Aišku, vėjas kažkiek žiedadulkių irgi išnešioja, bet didžiąją dalį jų perneša drugeliai, bitės ir kitokie vabzdžiai (specifiškumo rūšių atžvilgiu nėra).

Įvairios gluosnių (medžiai) ir karklų (krūmai) rūšys lengvai kryžminasi tarpusavyje, todėl dėl hibridų, o ir dėl rūšių gausos (Lietuvoj auga, berods, 35 rūšys) gamtoj juos atskirti ne taip ir lengva. Šiaip ar taip, paprastai jie niekuo neypatingi, išskyrus pavasarį, kai pasipuošia pūkuotais "katinukais".