Lietuvos Entomologų draugija 2008-aisiais Metų Vabzdžiu paskelbė tiesiasparnių būrio atstovą - tarkšlį. Šių lengvai atpažįstamų vabzdžių Lietuvoje gyvena 3 arba 4 rūšys.

Šios akcijos tikslas - atsakyti į klausimus:

Tarkšliai aptinkami tik sausose smėlingose ar akmenuotose buveinėse. Jie nyksta dėl tinkamų buveinių nykimo - apsodinimo mišku, natūralios sukcesijos ir ekologinių trikdžių, suformuojančių tas buveines (pvz. gaisrų), stokos.

Jų pavadinimas kilęs dėl dalies rūšių suaugėlių sugebėjimo garsiai tarškėti skrydžio metu. Suaugę tarkšliai lengvai atpažįstami iš spalvotų, melsvų, raudonų arba rausvų užpakalinių sparnų.

Ką reikia daryti, norint dalyvauti akcijoje?

Vytauto Jusio nuotr.

Šis gražus pasišiaušęs vabaliūkštis - tai raštuotasis auksavabalis (arba grambuoliukas), angliškai kartu su kitais savo šeimos vabalais vadinamas bite-vabalu (bee beetle).

Jis išties panašus į bites bei kamanes, o dar kartu su jomis besilankantis ant įvairių žiedų ir mintantis nektaru. Žinoma, augalai irgi nelieka be atpildo - ant šių vabalų gausių plaukelių keliauja prilipusios žiedadulkės, apdulkinančios kitus žiedus.

Ir kas galėtų patikėti, kad ši problema egzistuoja ir tarp šių vabalų, liaudiškai karkvabaliais vadinamų. Paprastieji grambuoliai (Melolontha melolontha) pradeda skraidyti maždaug gegužės pradžioj (angl. kartais vadinami May bug).

Iš pradžių prieblandoje išgirsi burzgiančius ir dūzgiančius patinus, o po savaitės prisijungia ir patelės, kurios, tiesa, daug mieliau ilsisi tarp augalų lapijos ir kaupia jėgas svarbiausiam gyvenimo momentui.

Kai gegužę (angl. Mayfly) jų tūkstančiai susirenka ežerų bei upelių pakrantėse ir demonstruoja savo vienintelį, mūsų požiūriu, akimirką tetrunkantį meilės šokį (aukštyn - žemyn - aukštyn - žemyn...), nejučia susimąstai, kokia gi ta gyvenimo prasmė.

Lašalų (Būrys Ephemeroptera, gr. Ephemeros - trumpaamžis, pteron - sparnas) suaugėliai (imago) gyvena nuo poros valandų iki poros dienų, nors visas vystymosi ciklas užtrunka 1-2 metus.

Štai jau ir raktažolės savo nusvirusius žiedus kelia...

Primula veris - vaistinis, antidiuretinis, antispazminis, atsikosėjimą lengvinantis augalas. Labai kvapnus, kai kur iš jų gaminamas "raktažolių vynas" (Cowslip wine), kuris bent jau anksčiau buvo naudojamas kaip geras raminamasis, skausmą malšinantis, migdantis vaistas (sako, turintis narkotinių savybių). Net trijų Anglijos grafysčių(?) simbolis.

Trumpai pertraukėlei - įspūdžiai iš sekmadieninio pasivaikščiojimo.

Miškas jau pasipuošė baltais kiškiakopūsčių žiedeliais. Gražu... Nė nesusimąstai žmogus, kad tai ne vieninteliai šio augalo žiedai. Šiems peržydėjus, vėliau subręsta paslaptingi uždarieji žiedai.

Pagal lotynišką pavadinimą (Oxalis acetosella), šis augalas turi oksalatų ir oksalo rūgšties, kuri buvo išgaunama būtent iš kiškiakopūsčių senovėj (dabar sintetinama dirbtinai).

Dar iš žibuoklių serijos, kol visai nenužydėjo...

Kadangi jos priklauso vėdryninių šeimai, pasidarė įdomu, ar turi kokių nuodingų medžiagų. Pasirodo, kadaise jos buvo naudojamos kepenų ligoms gydyt. Manoma, kad tai kažkokios senos Europinės filosofijos - ženklų doktrinos, pagal kurią visos augalų dalys turėjo atitikmenis žmonių ar gyvūnų organizme, pasekmė.

Tad žibuoklių triskiaučiai lapai buvo gretinami su tris skiltis turinčiomis kepenimis (jie matyt kepenų buvo nematę), apie ką byloja ir lotyniškas žibučių genties pavadinimas - Hepatica (gr. ir lot. hepar - kepenys) bei keli iš daugelio angliškų pavadinimų - liver leaf (kepeninialapė:) arba liverwort (kepeninžolė:)