Štai jau ir raktažolės savo nusvirusius žiedus kelia...

Primula veris - vaistinis, antidiuretinis, antispazminis, atsikosėjimą lengvinantis augalas. Labai kvapnus, kai kur iš jų gaminamas "raktažolių vynas" (Cowslip wine), kuris bent jau anksčiau buvo naudojamas kaip geras raminamasis, skausmą malšinantis, migdantis vaistas (sako, turintis narkotinių savybių). Net trijų Anglijos grafysčių(?) simbolis.

...patraukianti, apgaubianti, prasiskverbianti, užpildanti ir subtiliai prasiskleidžianti...

Trumpai pertraukėlei - įspūdžiai iš sekmadieninio pasivaikščiojimo.

Miškas jau pasipuošė baltais kiškiakopūsčių žiedeliais. Gražu... Nė nesusimąstai žmogus, kad tai ne vieninteliai šio augalo žiedai. Šiems peržydėjus, vėliau subręsta paslaptingi uždarieji žiedai.

Pagal lotynišką pavadinimą (Oxalis acetosella), šis augalas turi oksalatų ir oksalo rūgšties, kuri buvo išgaunama būtent iš kiškiakopūsčių senovėj (dabar sintetinama dirbtinai).

Nespėjau pasidžiaugt pavasariu ir jau bežydinčiais klevais, kai ėmė ir prisnigo!

O po langais darželiuose mirga marga drebantys nuo šalto vėjo gūsių žiedai. Ir ievos jau ima skleistis. O pienės, išmėtytos po pievą, tarsi maži visu gražumu geltonuojančių forzicijų vainiklapiai.
Žąla po truputį Lietuva...

Dar iš žibuoklių serijos, kol visai nenužydėjo...

Kadangi jos priklauso vėdryninių šeimai, pasidarė įdomu, ar turi kokių nuodingų medžiagų. Pasirodo, kadaise jos buvo naudojamos kepenų ligoms gydyt. Manoma, kad tai kažkokios senos Europinės filosofijos - ženklų doktrinos, pagal kurią visos augalų dalys turėjo atitikmenis žmonių ar gyvūnų organizme, pasekmė.

Tad žibuoklių triskiaučiai lapai buvo gretinami su tris skiltis turinčiomis kepenimis (jie matyt kepenų buvo nematę), apie ką byloja ir lotyniškas žibučių genties pavadinimas - Hepatica (gr. ir lot. hepar - kepenys) bei keli iš daugelio angliškų pavadinimų - liver leaf (kepeninialapė:) arba liverwort (kepeninžolė:)

Nu jau to tai nesitikėjau. Būčiau lengva širdim susilažinus, kad gluosniai - anemofiliniai augalai, apdulkinami vėjo. O pasirodo - juos apdulkina vabzdžiai! Aišku, vėjas kažkiek žiedadulkių irgi išnešioja, bet didžiąją dalį jų perneša drugeliai, bitės ir kitokie vabzdžiai (specifiškumo rūšių atžvilgiu nėra).

Įvairios gluosnių (medžiai) ir karklų (krūmai) rūšys lengvai kryžminasi tarpusavyje, todėl dėl hibridų, o ir dėl rūšių gausos (Lietuvoj auga, berods, 35 rūšys) gamtoj juos atskirti ne taip ir lengva. Šiaip ar taip, paprastai jie niekuo neypatingi, išskyrus pavasarį, kai pasipuošia pūkuotais "katinukais".

Vakar jau mačiau besiskleidžiančias forzicijas. Tuoj miestas pasipuoš geltonais skverais, pritvinkusiais kaštonų pumpurais ir žaliom pievelėm. O ta žaluma šiemet taip lėtai keičia rudą miško paklotę. Tik mėlynos žibuoklės džiugina akį. Taip ir skamba širdy vaikystėj tiek dainuota "Tau, mano mamyte, pirmieji pirmieji žiedai..."

Vis neatsispiriu pagundai fotografuoti žiedus (naujagimio fotografo sindromas). Gal ir banalu, bet gražu... vėl ir vėl...

Lazdynai... kažką jie turi tokio, kas užkabina iki sielos gelmių, kaip ir gervių klyksmas...

Gražuoliai šalpusniai, pražystantys prieš išaugant jų pamatiniams lapams. Natūralus vaistas kosuliui gydyti, tik tam labiau tinka lapai nei žiedai.

Iš tikro tai čia visas žiedynas (graižas), sudarytas iš daugybės mažų žiedelių. Žiedai, nors ir miniatiūriniai, bet skirtingi: vidurinių žiedų vainikėlis vamzdiškas, o pakraštinių - liežuvėlio pavidalo.