GIS

Kviečiu pasidalinti patirtimi ir pastebėjimais apie interaktyvius žemėlapius, įvertinti juose taikomų funkcijų svarbą ir naudingumą.

Šios anketinės apklausos rezultatai bus apibendrinti ir panaudoti kartografijos magistriniame darbe.

Tyrimo objektas – interaktyvūs teminiai žemėlapiai. Tai modernus erdvinių duomenų skaitmeninio perteikimo būdas, kuriuo įgyvendinamos informacijos peržiūros, valdymo, analizės ir kitos galimybės. Interaktyvų žemėlapį galima būtų apbūdinti kaip skaitmeninį (dažniausiai internetinį), dinamiškų grafinių bei matematinio pagrindo parametrų kartografinį kūrinį, kurio turinio elementus, duomenis, vaizdą grafinėje sąsajoje peržiūri ir analizuoja naudotojas.

Kiekvienas respondentas, anketoje įrašęs savo elektroninį paštą galės, pasibaigus vykdomai apklausai, gauti jos apibendrintus rezultatus!

Kviečiu sudalyvauti pasaulinio masto mokslinėje kampanijoje, kurios tikslas - įvertinti dangaus užterštumą šviesa, stebint ir registruojant matomų žvaigždžių spindesį savoje vietovėje. Kadangi duomenų rinkimas vyksta tamsiuoju paros metu, tai puiki galimybė tėvams įsitraukti į bendrą veiklą su vaikais.

Jūs išmoksite:

• Nustatyti savo stebėjimų vietovės koordinates (ilgumą ir platumą);
• Rasti Oriono žvaigždyną danguje, naudodami žvaigždėlapius;
• Nustatyti blankiausių matomų žvaigždžių ryškį savo vietovėje;
• Analizuoti surinktą erdvinę informaciją;
• Daryti išvadas iš žemėlapyje sužymėtų stebėjimų.

Penki paprasti žvaigždžių „medžioklės” žingsniai:

1. Nustatykite savo geografines koordinates (tą galėsite padaryti, kai registruosite stebėjimus, pažymėdami savo buvimo vietą žemėlapyje).
2. Raskite Oriono žvaigždyną danguje.
3. Nustatykite savo vietovės žvaigždžių ryškį pagal vieną iš pateiktų schemų.
4. Užregistruokite savo stebėjimus internete.
5. Palyginkite savo stebėjimus su tūkstančiais kitų visame pasaulyje.

Stebėjimus galite atlikti kovo 3-16 d., o užregistruoti svetainėje - iki kovo mėn. pabaigos.

Atsisiųskite stebėjimų vadovą šeimai

Atsisiųskite stebėjimų vadovą mokytojams

Gražu...

Daugiau dirbantys su Lietuvos GIS'iniais duomenimis turbūt dažnai susiduria su koordinačių sistemomis ir jų konvertavimu iš pasaulinės WGS84 į lietuviškąją ir atvirkščiai. Dažnai klausiama, kodėl yra dvi lietuviškos koordinačių sistemos ir kurią iš jų naudoti:

LKS_1994_Lithuania_TM ar Lietuvos_koordinaciu_sistema?

Atsakymas: rekomenduojama naudoti ir palaipsniui pereiti tik prie LKS_1994_Lithuania_TM (EPSG kodas – 3346) koordinačių sistemos. Tam yra dvi svarbios priežastys:

1. Nors šios koordinačių sistemos savo parametrais identiškos, EPSG duomenų bazėje jos turi skirtingus kodus ir traktuojamos kaip atskiros koordinačių sistemos, todėl ArcGIS'e perprojektuojamos iš vienos į kitą. Tai mažina ArcGIS Desktop bei web aplikacijų našumą.

2. Lietuvos_koordinaciu_sistema (EPSG kodas - 2600) koordinačių sistemos palaikymas EPSG duomenų bazėje buvo sustabdytas, o kodas 2600 buvo priskirtas Alžyrui. Ankstesnių ArcGIS šeimos aplikacijų pagalbą sukurti duomenys, kuriems buvo priskirta Lietuvos_koordinaciu_sistema bus tvarkingai skaitomi, nes visi projekcijos duomenys saugomi .prj failuose arba sisteminėse lentelėse. Tačiau naujai kuriamiems duomenims nuo šiol reikia naudoti LKS94 koordinačių sistemą.

UAB „HNIT-BALTIC" (HB) kartu su Valstybine visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) parengė gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) paplitimo Lietuvoje dinaminį žemėlapį.

Jis skelbiamas www.vvspt.lt svetainėje:

Gripo paplitimo duomenis taip pat galima matyti naujajame „Maps.lt" žemėlapyje http://beta.maps.lt, naudojant specialiai tam sukurtą peržiūros priemonę:

Informaciją planuojama atnaujinti kiekvieną kartą gavus iš savivaldybių naujausius duomenis.

Šiuo metu žemėlapyje pateikiama informacija, kuriose teritorijose sergamumas ŪVKTI ir gripu yra pasiekęs epideminį lygį. Vėliau žemėlapis bus papildytas sergamumo rodikliais ir kitais duomenimis.

„Esamą gripo protrūkio situaciją daug paprasčiau stebėti ir vertinti visiems lengvai suprantama forma - interneto žemėlapyje. Turėdami galimybę pasitelkti geografines informacines sistemas (GIS) ir „Maps.lt", taip nusprendėme prisidėti prie visuomenės informavimo," - sako HB direktorius Linas Gipiškis.

Šis pirmasis bandymas pavaizduoti interneto žemėlapyje esamą pandeminio gripo protrūkio situaciją gali tapti geru ligų protrūkių stebėjimo, rizikos numatymo, visuomenės informavimo pavyzdžiu. Ateityje galima dar plačiau panaudoti GIS esamos situacijos pateikimui, ligų priežasčių analizei, prevencinių priemonių planavimui bei jų efektyvumo vertinimui.

Skęstat informacijos liūne? Sunku atsirinkti, kas svarbu, nes visko tiek daug? Neišvengiamai turime ieškoti naujų, įdomių, kitokių būdų pateikti savo idėjas, nes dažnai tai bus vienintelė galimybė sudominti tuos, kurie apie tai girdi pirmą kartą.

Dainelė apie GIS: 

Ar atskiras GIS wiki turi ateitį? Kodėl visa ši informacija negali būti vikipedijoj? Ir kam dar vienas wiki, jei vienas GIS wiki jau egzistuoja?

Šie ir kiti klausimai kyla perskaičius naujieną, kad ESRI iniciavo GIS wiki kūrimą.

Visgi bus įdomu stebėti, kaip jis vystosi, ir kuo skirsis nuo GIS wiki, gyvuojančio nuo 2005 m. pabaigos ir pildomo, kaip suprantu, daugiau atviro kodo šalininkų.

"Your vision of where and who you want to be is the greatest asset you have" (Linnar Viik)

Tai mintis, į kurią telpa viskas, ką gavau ir atradau ESRI Europos vartotojų konferencijoje, kuri vyko spalio 14-16 d. Vilniuje.

Na, o susitikimas su ESRI prezidentu Jack Dangermond ne tik dar labiau sustiprino šį įspūdį, bet ir paskatino eiti į priekį, domėtis, mokytis ir padaryti pasaulį geresnį :)

Šioje nuotraukoje dar matote Anykščių A.Baranausko vid. m-klos moksleivius, kurie pristatė savo projektą konferencijoje.

Beje, visus ESRI Europos konferencijos pranešimus dabar jau galite rasti internete!

Šią savaitę sukanka 125 metai, kai Grinvičo dienovidinis (meridianas) patvirtintas kaip nulinis (pradinis) dienovidinis tarptautinėje konferencijoje.

Tiesa, jis buvo naudojamas nuo 1851 m., ypač jūrlapiuose (net 72% jų naudojo Grinvičo pradinį meridianą), - ir tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl pradiniu dienovidiniu buvo pasirinktas būtent jis. Dar viena iš priežasčių buvo JAV geležinkelio tinklui jau pradėtas naudoti taip pat šis dienovidinis.

Pati patvirtinimo procedūra nebuvo labai lengva, tačiau iš 25 valstybių tik San Domingo (dabartinė Dominikos respublika) balsavo prieš, o Prancūzija ir Brazilija susilaikė. Tiesa, Prancūzija nepripažino šio meridiano iki 1911 m.ir naudojo savąjį, einantį per Paryžių.

Toje pačioje konferencijoje buvo bandyta nustatyti ir vieningą tarptautinį laiką - išskiriant 24 laiko zonas. Tačiau dar ir dabar kai kurios šalys naudoja "savo laiką", pavyzdžiui Kinijoje ir Indijoje naudojamas vienodas laikas, nors šios šalys eina per kelias laiko zonas.

Grinvičo observatorijoje 1999 m. įrengtas lazeris, žymintis pirminį meridianą. 

Tačiau sukūrus atominį laikrodį ir laiko matavimams pasidarius tikslesniems, laiko zonos šiek tiek pasislinko. Tai turėjo įtakos ir GPS technologijoms - pavyzdžiui pačiai naudojamoje WGS84 koordinačių sistemoje pradinis dienovidinis yra 100 metrų į rytus nuo observatorijos.

Na, bet vis tiek, manau, verta ten apsilankyti ir apžergus liniją, žyminčią istorinį meridianą, prisiminti geografijos istoriją bei jos reikšmę dabartiniam mūsų gyvenimui.

Švietimo ir mokslo ministerija rašo:

"Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius bei JAV kompanijos ESRI Inc. (Aplinkos sistemų tyrimų institutas) prezidentas Jackas Dangermondas, atvykęs dalyvauti praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje Europos ESRI vartotojų konferencijoje, pasirašė susitarimą, kuriuo amerikiečių kompanija Lietuvos universitetams ir kolegijoms dovanoja geografinių informacinių sistemų (GIS) programinę įrangą. Jos vertė - daugiau nei 800 tūkst. litų."

"Programinė įranga dovanojama 15 universitetų ir 14 kolegijų. Kai kurios iš šių mokymo įstaigų, pvz., Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno kolegija ir kt., jau turi GIS naudojimo patirties. Kitoms tai bus nauja patirtis ir naujos galimybės."

Tikiuosi, tos galimybės bus išnaudotos! O jei reiks pagalbos įsisavinant naujas technologijas, siūlau dalyvauti geomentorių programoje - tai sistema, skirta mokytojams/dėstytojams ir GIS specialistams, kurie nori rasti vieni kitus ir užmegzti abiems pusėms naudingus ryšius.

Kokia nauda edukologams? Jie gauna pagalbos iš specialistų, greičiau įsisavina GIS'us bei padaro savo pamokas/paskaitas patrauklesnes ir įdomesnes.

Kokia nauda geomentoriams? Jie iš dalies realizuoja save, padėdami kitiems bei dalindamiesi savo patirtimi, jie augina jaunąją GIS kartą (savo būsimus kolegas ar klientus) bei patys išmoksta ko nors naujo (juk geriausias mokymasis yra mokyti kitus!).

GeoMentor programos dalyviai visame pasaulyje: